Fotogrametrijos metodu buvo skenuojamas autoriaus darbo sąlygoms ir biudžetui optimalaus mastelio objektas ir spausdinamas FDM (liet. lydyto nusėdimo modeliavimas) technologijos 3D spausdintuvu. Su pradine autoriaus intencija įvesti redukciją, kiekvieną kartą buvo skenuojamas vėliausiai atspausdintas modelis. Vykstant įprastai kokybės degradacijai, lygiagrečiai vyko neplanuoti pokyčiai. Kadangi objekto skenavimo metu jį teko apvertinėti (jog būtų matomas iš visų pusių), jis pasidalino į viršutinę ir apatinę dalis bei automatiškai susijungė, tačiau atsitiktinai pasislinko. Kūrinio autorius iš pradžių tai palaikė anomalija, tačiau laikui bėgant išsiaiškino problemos esmę. Taip įvyko dėl to, nes apvertus objektą 180° nuo horizonto, šviesos šaltinis erdvėje liko pradinėje pozicijoje, todėl visi spausdinimo rievių šešėliai (kuriuos programinė įranga šiuo atveju naudojo geometrijos trianguliacijai), pakeitė savo kryptį į priešingą. Šiuo atveju programa šešėlius ir apšviestas dalis palaikė spalvotu raštu. Žmogaus akys ir protas tokias problemas išsprendžia be sąmoningo mąstymo įsikišimo, tačiau kompiuteris buvo apgautas.