2024 12

PROCEDŪRINĖ SISTEMA

PROGRAMOS:

HOUDINI — CINEMA 4D — REDSHIFT

Tyrime nagrinėjamas susistemintas kūrybos metodas ir kokie parametrai padeda išgauti meninį išraiškingumą. Buvo sukurta sistema, skirta pagaminti vizualinį objektą iš dviejų įvestų medžiagų. Šių išorinių šaltinių pasirinkimas, koreliacija bei jų įtaka sprendimams yra visos sistemos pamatas. Jos veikimo principas yra šiek tiek chaotiškas, tačiau veikiantis – persipina menininko apgalvojami sudėtingi veiksmai su visiškai nuobodžiu darbu, o visa tai susimaišo su automatizuotomis vidinėmis mini-sistemomis. Vienas iš antrinių tyrimo tikslų buvo sukurti ir bendroje sistemoje integruoti pusiau automatizuotą procedūrinį erdvinės geometrijos generavimo modelį. Jo paskirtis yra transformuoti objektus pagal iš anksto apgalvotus parametrus, iš esmės – perkelti atrinktas geometrines sąvybes nuo vieno objekto ant kito.

Pagrindinė problema remiantis šiuo metodu yra ta, jog referuojant idealiai taisyklingai atrinktus šaltinius, išgautas rezultatas taptų sausas ir mechaniškas. Potencialiai tai galėtų tikti taikomąjį meną praktikuojantiems įvairių institucijų užsakovams kaip darbą piginantis įrankis, tačiau toks vizualas būtų nuobodus šiuolaikinio meno lauke. Lygiai taip pat nesunkiai galima peržengti ir į chaotiškumo pusę pasirinkus nieko bendra neturinčius šaltinius. Gali būti įdomu pamatyti tokį sistemos pagaminamą rezultatą, tačiau yra daug rizikos išgauti šiuškliną vizualą, kuris neturėtų išliekamosios vertės. Kūrybinė prasmė atsiranda tik pradėjus laužyti šią sistemą, atsargiai įvedant sąmoningų klaidų. Viena šio tyrimo metu išbandytų praktikų buvo eksperimentavimas su kontekstiniu šaltinių nesiderinamumu. Tam buvo pasitelkti loginiai, fizikiniai, kultūriniai bei istoriniai jų prieštaravimai vienas kitam. Tyrimo metu sukurta sistema ir jos pagamintas meno kūrinys buvo fokusuoti į architektūros atkūrimo ir atvaizdavimo metodą.

Darbui naudota medžiaga:

• Lietuvių grafiko Mečislovo Bulakos (1907-1994) piešinių serija „Vilnius. Senamiestis”. Sukūrimo data: 1943-1950 m.; vaizduojama: Vilniaus senamiesčio architektūra; technika:
sangvinas, popierius; medžiagos šaltinis: Vlado Drėmos knygoje „Dingęs Vilnius” (1991, 1-asis
leidimas).

• Akmeninės architektūros fotografijų serija. Sukūrimo data: 2022-2024 m.; fiksavimo lokacija:
Ispanijos šiaurės ir Portugalijos vakarų miesteliai, kaimeliai ir vienkiemių gyvenvietės; technika:
skaitmeninės fotografijos mobiliuoju telefonu; medžiagos šaltinis: asmeninės kelionės.