Savo idėjai įgyvendinti ieškojau kuo labiau pasikartojančios architektūros, todėl pasirinkau vieną Fabijoniškių stambiaplokštį ir vieną iš Šeškinės monolitinių gyvenamųjų pastatų. Tokių namų buvo „prikepta” daug, pigiai ir greitai, skirtų eksploatavimui maždaug 25-iems metams. Tačiau susiklosčiusios aplinkybės juos išlaikė kiek ilgiau – betono plokščių ir perdangų siūlės pradėjo skilinėti, drėgmė įsismelkė į visus butų kampus, šaltis ir skersvėjai surado naujų plyšių.